- įgižti
- įgìžti 1. intr. įrūgti: Įgìžo alus, t. y. įrūgo J. 2. intr., tr. imti giežti, perštėti; imti knietėti: Kosulys įgìžo, kad į gerklę įšoko ašaka J. Įgìžo į gerklę, kad aitru nuo rūgšto ir sūro valgio J. Kaži kas įgìžo gerklę ir giežia Š. 3. intr. įgristi, įkyrėti; pykti, būti nesmagiam: Tasai vaikas man įgìžo kaip miežių gira Vl. | refl.: Kur ten juos besutaikinsi – taip įsigìžę! Trs. \ gižti; apgižti; įgižti; sugižti
Dictionary of the Lithuanian Language.